Jūs esate: Pabėgėlių apsauga

Šiandienos data:

	Ruandos pabėgėliai grįžta namo.   © JTVPK /A.Hollmann

Kai kurie dažniausiai užduodami klausimai apie pabėgėlius

Kokios yra pabėgėlių teisės ir kokie įsipareigojimai?

Pabėgėlis turi teisę į saugų prieglobstį. Tačiau tarptautinė pabėgėlių apsauga yra daugiau nei fizinis asmens saugumas. Pabėgėliui mažiausiai turi būti suteiktos tos pačios teisės ir pagalba kaip ir bet kuriam kitam šalyje legaliai gyvenančiam užsieniečiui: tai sąžinės, įsitikinimų, žodžio bei judėjimo laisvė ir apsauga nuo kankinimo ir žeminančio elgesio. Taip pat privalo būti suteiktos lygiavertės ekonominės ir socialinės teisės. Tačiau pabėgėliai privalo paklusti ir gerbti prieglobstį suteikusios šalies įstatymus.

Kuo skiriasi pabėgėliai nuo prieglobsčio prašytojų?

Kai žmonės palieka savo šalį ir nutaria ieškoti prieglobsčio kitoje valstybėje, jie dažniausiai turi pateikti oficialų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Tuo metu, kai svarstomas jų prašymas, jie vadinami prieglobsčio prašytojais. Jei jų prašymas patenkinamas, jie pripažįstami pabėgėliais, kuriems būtina tarptautinė apsauga.

Kas nutinka, jei šalių vyriausybės negali suteikti pagalbos pabėgėliams?

Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, jei į šali atvyksta labai daug pabėgėlių, šalies vyriausybė neturi pakankamai lėšų padėti visiems pabėgėliams. Kai taip nutinka JTVPK ir kitos tarptautinės organizacijos suteikia būtiniausią pagalbą pabėgėliams, pavyzdžiui, aprūpina juos maistu, gyvenamąja vieta, įrankiais, taip pat įkuria mokyklas ar sveikatos priežiūros įstaigas.

Ar žmonės bėgantis nuo karo yra laikomi pabėgėliais?

Pagrindinė tarptautinė pabėgėlių teisės priemonė - 1951m. Konvencija dėl pabėgėlių statuso – specialiai neišskiria žmonių bėgančių iš konfliktų zonų situacijos, nebent jie sudaro tam tikrą grupę šiame kare persekiojamų asmenų. Tačiau jau daug metų laikosi pozicijos, jog nuo konfliktų bėgančius reikia pripažinti pabėgėliais, jei jų gimtoji šalis nenori ar nesugeba jų apsaugoti. Tokia poziciją remia ir regioniniai pabėgėlių teisės instrumentai, tokie kaip Kartaginos Deklaracija dėl pabėgėlių statuso Lotynų Amerikoje ar Afrikos Vienybės organizacijos Konvencija, apibrėžianti specifines Afrikos regiono pabėgėlių problemas.

Ar šalių vyriausybės turi teisę deportuoti asmenis, kurie nepripažįstami pabėgėliais?

Jei atitinkamos procedūros metu buvo nustatyta, kad asmeniui nereikalinga tarptautinė apsauga, jis atsiduria panašioje situacijoje kaip ir nelegalus migrantas ir gali būti išsiųstas iš šalies. Tačiau JTVPK stengiasi užtikrinti, kad prieš deportaciją, dar karta būtų peržvelgta pabėgėlio statuso negavusio asmens byla, nes klaidingo nutarimo atveju pabėgėlių statuso negavusiems asmenims gali tekti susidurti su ypatingai sunkiomis pasekmėmis.

Ar karo nusikaltimus ar teroro aktus vykdęs asmuo pripažįstamas pabėgėliu?

Žmonėms, kurie vykdė karo nusikaltimus ar pažeidė tarptautinę humanitarinę teisę ir žmogaus teises, taip pat vykdė teroristinę veiklą, nėra suteikiamos pabėgėlio teisės.

Ar armijoje tarnavęs asmuo pripažįstamas pabėgėliu?

Pabėgėlis tai pirmiausia civilis šalies gyventojas. Asmuo, kuris ir toliau iš prieglobstį suteikusios valstybės tęsia ginkluotą kovą prieš savo gimtąją šalį, negali būti pabėgėliu. Tačiau, jei kareiviai ar kovotojai nustoja kariavę, jiems gali būti suteiktas pabėgėlio statusas, nebent tai neįmanoma dėl kitų priežasčių.

Ar kiekvienam pabėgėliui būtina individuali padėties nustatymo procedūra?

Paprastai pabėgėlio statuso prašantys žmonės turi individualiai įrodyti, kad jų baimė dėl persekiojimo gimtojoje šalyje yra pagrįsta. Tačiau kartais, masinės emigracijos atvejais, gali būti neįmanoma kiekvienam taikyti individualių procedūrų. Tada kiekvienas asmuo grupėje laikomas ‘įrodymų nereikalaujančiu’ pabėgėliu.

Kas tai yra laikina apsauga?

Kartais, kai vienu metu itin padidėja pabėgėlių srautai ir įprasta sistema tampa perkrauta, valstybė pabėgėliams gali pasiūlyti laikinąją apsaugą. Taip nutiko XXa. paskutiniame dešimtmetyje karų buvusioje Jugoslavijoje metu. Tokiais atvejais žmonės gali būti skubiai pakviečiami į saugią šalį, tačiau niekas negarantuoja, kad jiems bus suteikta nuolatinė tos šalies globa.

Tam tikromis aplinkybėmis laikinoji globa gali būti naudinga ir pabėgėliams, ir šalių vyriausybėms. Tačiau šis būdas tik papildo, tačiau nepakeičia pagrindinių pabėgėlių apsaugos priemonių, tokių kaip oficialaus pabėgėlio statuso suteikimas, kurias siūlo 1951m. Konvencija dėl pabėgėlių statuso.

JTVPK skatina vyriausybes po kurio suteikti pabėgėliams galimybes kreiptis dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Pabėgėlio statuso negavę asmenys neturėtų būtų iškart siunčiami į gimtąsias šalis, o tik įsitikinus, kad tai yra saugu.